EKO-Troba. Jos filosofija ir filosofai...
Kaip gi taip? Troba turinti savo filosofija?! Skamba tarsi būtų kažkas itin modernaus. Tačiau, pamačius Žarėnų kaime pajuodusią ir nuo metų skaičiaus svyrančią kaimo trobą, dažnas Vidą Vokietaitį – šio keisto objekto savininką - pavadintų pokštininku. Ir nepaisant to, gandas apie ekoTrobą bei į ją traukiančius alternatyvaus mąstymo šalininkus, jau pasklido ne vien po Žarėnus, bet aidi visoje Lietuvoje, o ne retai prasiskverbia ir už jos ribų. Taigi, ir jūs susipažinkite su ekoTrobos fenomenu ir patys nuspręskite, pokštas tai ar kažkas daugiau?!
Troba ir jos savininkas
Kalbuosi su Vidu vienoje Klaipėdos kavinių. Šį kart jis su mašina ir tai gana neįprasta, nes mieste dažniausiai jį galima sutikti ekologiškai riedantį dviračiu. Kaip vėliau pašnekovas prisipažįsta, ekologija yra persipynusi su jo veikla ir gyvenimo būdu. Tai atsispindi ir trobos filosofijoje. Užklausus, apie jo gimtąją vietą, nustembu, nes jis – nesibodintis dėvėti šiaudinę skrybėlę ir grot armonika - grynų gryniausias miestietis. Galbūt todėl Žemaitijos kaimas taip ir traukia jį bei jaunimą iš Lietuvos didžiųjų miestų? Pastarieji ir sudaro trobos ištikimų lankytojų ir kūrėjų branduolį.
Trobos savininkas, labiau žinomas Kipso pravarde, man pasakoja, kad labiausiai žmones traukia šios trobos atvirumas ir laisvė. „Mieste kitaip, visi esame įmesti į tam tikras diagramas, grafikus, kaip turime važinėti gatvėmis, kaip turime elgtis banke ir visur, kur tik pasisukame. Kaime kitaip. Čia gali ištrūkti iš tų varžančių taisyklių ir pajusti laisvę.. kuri dažniausiai materializuojasi per kūrybą.“ Tad, nenustebkite - ekoTroboje kūryba trykšta pro kraštus. Ji visur: piešiniai ir eilės ant trobos sienų, įvairiausios instaliacijos ir pastatai kieme, netgi keistos nuorodos (pvz.: „Atsargiai – meškos!“) prie keliuko vedančio į trobą. Nėra čia meno kritikų, tad kiekvienas turi galimybę pasijusti lygiateisiu kūrėju. Dažniausiai šia galimybe ir pasinaudojama. „Tiesiog kai būni įspraustas į savo dienotvarkę, neberandi laiko ir noro išlaisvinti savo kūrybiškąjį pradą. Tačiau ekoTroboje, sėdi žiūri į plaukiančius debesis ir pats imi, „plaukti“. Nebenusėdi vietoje. Rankos pačios ieško veiklos, o sąmonė – būdo realizuoti keisčiausius pavidalus. Taip ir gimsta trobą supantis menas.“ - aiškina šį reiškinį trobos savininkas.
Beje, Vidas nesutiktų būti pavadintas „savininku“, bent jau tradiciniu. Jis visiškai prieštarauja individualistiniam požiūriui „mano namai – mano tvirtovė. Priešingai. „Namai yra tam, kad jais būtų dalinamasi, kad juose būtų vietos keliautojui, kūrėjui, žmogui kuriam to reikia..“ – dalijasi mintimis pašnekovas. Pavyko išsiaiškinti dar keletą faktų apie patį Vidą. Pasirodo, šis vaikinas yra baigęs pedagogiką, jam dabar dvidešimt septyneri, tačiau nė neketina dirbti pagal specialybę. „Aplinkiniai tik ir laukia, kada subręsiu – tai yra imsiuos verslo ar panašaus „išganymo“. Tačiau, man nepriimtinas šis požiūris į darbą, kaip į prievolę,“ - toliau dėsto Vidas – „Man yra kančia, daryti kažką, vien todėl, kad „reikia“ arba kad „taip priimta visuomenėje“. Tiesiog stengiuosi daryti, tai kas man patinka ir išvengti „gimk-dirbk-pirk-mirk“ sistemos“. EkoTroba ir jos renginiai, nors ir pagrindinis, tačiau ne vienintelis užsiėmimas. Vidą be galo traukia liaudies šokiai ir muzikavimas (armonika, lūpine armonikėle, gitara, būgneliais), dainavimas chore, dalyvavimas ekologinio klubo „Žvejonė“ veikloje, bitininkystė, lietuviškos vyndarystės ir aludarystės tradicijos (ne paslaptis ir minėtoji produkcija) bei, žinoma, kūryba plačiąją prasme. Diagnozė – menininkas aktyvistas. Kuris paklaustas apie ateities planus sakosi, per daug savęs niekuo neįpareigojantis, nes galįs išnykti „kaip dūmas neblaškomas vėjo“...
Troba ir jos istorija
Turbūt, ir jums galvoje kirba klausimas „o kaip gi viskas prasidėjo?“. Apie tai užklaustas Vidas grįžta mintimis prie ekoTrobos ištakų: „Gal prieš penkis metus, per pažįstamus, gavau pasiūlymą gana nebrangiai nusipirkti seną autentišką, prieš pusantro amžiaus statytą trobą Žemaitijos kaime. Tada su penkiais bendraminčiais, po truputį pradėjome daryti kažką alternatyvaus.“ Tik vėliau pokalbio metu išpešu, kad troba kainavo 8000 litų. Vidui tai ne į balą išmesti pinigai, o gera moralinė investicija. Pasirodo, investavo ne jis vienas. „Tada, kai tik viskas prasidėjo sulaukėme fenomenalaus atgarsio. Žmonės susidomėjo ir pritarė mūsų pradėtai iniciatyvai. Atsirado įvairiausių rėmėjų: kas lentomis, kas bulvėmis, o kas mintimis prisidėjo.“ – prisimena Vidas.
Vaikinas aiškina, kad ekoTroba dabar atlieka puikų šviečiamąjį darbą. Iš miesto atvykęs jaunimas čia susipažįsta su liaudies šokiais, kulinariniu paveldu (čia esminį vaidmenį atlieką paties Vido gaminamas pienių vynas), ekologija, alternatyvia statyba. Per tuos penkerius metus prigijo eko Trobos tradiciniai renginiai, kurių jau nebegalima nerengti, nes pasak šeimininko, liaudis jų jau ne prašo, o reikalauja. Gegužės mėnesį, tik atšilus orams, vyksta festivalis „ekoTroba“ – jo metu vyksta diskusijos, filmų peržiūros ekologijos tema. Tai ir trobos šiltojo sezono atidarymas. Liepos mėnesį sukviečiami folkloro ir liaudies šokių mylėtojai suktis kasmetiniame „Raudonųjų serbentų“ festivalyje. Šį rugsėjį, jau antri metai vyko jaunųjų architektų praktinės ir teorinės statybos „ŠIAUDOrudenėlis: architektūriai džiazai“, į kurias suplaukė įvairiausio plauko architektai bei alternatyvia statyba besidominti liaudis. Pasiliekama laisvės ir improvizacijoms – vyksta įvairiausių akcijų bei švenčių. Pavyzdžiui šiemet, prisidedant prie pasaulinės kampanijos prieš klimato kaitą „350“, troboje vyko medinių šaukštų drožimo dirbtuvės.
Paklaustas apie nusvilimus ir nusivylimus, jis tik šypteli, kad per tą laiką būta visokių nutikimų: „Kelis kart į troba buvo įsilaužta – vietiniai labiau iš smalsumo taip elgės, mat norėjo pamatyti kas gi ten per aukso gabalas, traukiantis tiek žmonių. Turbūt taip ir liko nesupratę. Kitąkart vietiniai pavogė kirvį, keletą metalinių rakandų, o kartą ir vertingąjį pienių vyną pijokėliai„iškaštavojo“. Tačiau pasimokiau. Dabar ten sustiprintas saugumas - primontuota signalizacija/vaizdo kamera.“ Dar pasidomiu apie pirmąkart apsilankiusiųjų reakcijas, negi visiems čia taip viskas patinka? Vidas nudelbia akis į stalą ir pradeda pasakot, kad toli gražu ne visiems:„Yra žmonių, kurie mano, kad troboje nehigieniška. Kitiems apskritai baisu, tad apsisukę traukia iš kur atvykę.“ Vidas priduria, kad “Visgi net tikriems „mieščionims“ trobos archaiškumas dažniausiai kelia susidomėjimą ir nuostabą. Tad neretai, kokiam pasibuvimui pasibaigus, sulaukiu prašymų dar pasilikti dienai ar net savaitei. Ir, aišku, leidžiu. Lai mėgaujasi..“ Taigi, ekoTroba puiki oazė, norintiems pabėgti iš betono džiunglių ar dvasinių dykumų. Tačiau, tai ne vieta asmenims be įprasto komforto negalintiems nė dienos ištverti: užuot atsukus čiaupą, tenka vandenį semt iš kieme esančio šulinio, o apie karštą vandenį apskritai patartina kuriam laikui pamiršti. Troboje tik elektra primena, apie pakitusį laikmetį. Gamtiniai reikalai ir tvarkomi gamtoje, tiksliau, laukiniame tualete, kurio stogas – pats dangus, o dekoracijos – kampuose vešančios dilgėlės. Tiesa, pastarąjį objektą ketinama iškeldinti į neseniai iš šiaudų pastatytą ekstravagantišką būdelę. Maistą siūloma gaminti ant kieme esančios laužavietės, o žiemą – ant malkomis kūrenamos krosnies. Kieme galima pasiskinti vaistažolių arbatai, o maistui – nepatingėti pauogauti, paieškoti grybų miškelyje ar prisirinkti kieme prikritusių obuolių. Dar vienas sodybos elementas - skautiška pirtis – tai didelė palapinė su viduryje iškasta duobe įkaitintiems akmenims. Šiemet sodybos pastatų ansamblį papildė jaunųjų architektų alternatyvios statybos palikimas – šiaudinio namelio pamatai. Planuojama pastarąjį pastatą kitąmet pabaigti.
EkoTroba nėra baigtinis objektas, ji vis kinta, kiekvienam atvykusiam paliekant dalelę savo minčių ar darbų, vis prisidedant prie bendro trobos istorijos rašymo.
Troba ir filosofija
Jau pirmose eilutėse buvo užsiminta apie ekoTrobos filosofiją. Apie ją Vidas Vokietaitis Plungėje, Kaune bei Vilniuje pasakojo LUNI (arba Laisvojo universiteto) paskaitų metu. Susirinkę klausytojai galbūt labiau tikėjosi išgirsti apie alternatyvios statybos technologiją, o ne apie filosofiją. Tačiau ne technologija ir net ne trobos amžius, daro ją traukos objektu, o būtent filosofija. Apie tai pasiteiravus, kaip mat Vidas ima schematiškai braižyti orą ir pasakoti: „EkoTrobos filosofiją sudaro du pagrindiniai elementai – ekologija ir etnologinis paveldas. Ekologijai skiriame didelį dėmesį, nes troba yra organiška aplinkos dalis. Tad gamtą būtina gerbti ir saugoti“. Taigi troboje visi indai ir įrankiai skirti daugkartiniam naudojimui, padėtos dėžės šiukšlių rūšiavimui, pūdomas kompostas. Apskritai, stengiamasi nieko neišmesti, o perdirbti ar sutaisyti. Taip pat, skatinama kuo mažiau vartoti, tad daugelis medžiagų, kurios naudotos ekoTrobos gerovei, apdailai ar instaliacijoms – tai atiduoti ar šiukšlinėse atsidūrę daiktai.
Ne tik pati troba yra liaudies kultūros paveldo dalis. Etnokultūrinė trobos filosofijos linija atsiskleidžia anksčiau minėtų renginių metu. Ir ne tik. Bet kokia proga, čia stengiamasi pravirkdyti armonika ar lūpinę armonikėlę, užtraukti lietuvišką liaudies dainą. Vidas teigia, kad daugelis jaunesniųjų lankytojų čia pirmąkart sutrypia smagų lietuvių liaudies šokį ir lieka pakerėti. Kartais naktimis sekamos pasakos. Netgi, įsikūrė oficiali trobos kapela „Balondee“, propaguojanti įvairias senųjų etninių Lietuvos regionų tradicijas.Taigi ekoTroba yra unikali pažinties su mūsų folkloro lobynu ir jo populiarinimo vieta.
Vidas, prisimena, kad kartą gavo pastabą už tai, kad visa ekoTrobos veikla nukreipta į trobininkus, bet ne į visuomenę. Nuo tada imta galvoti, kuo troba galėtų pasitarnauti kitiems. Taigi, taip šią vasarą ekoTroboje buvo surengta vaikų stovykla. Trobos sienas vis dar puošia jų darbų parodėlė.
EkoTroba turi dar vieną misiją – tai vieta pernakvoti, pailsėti keliautojams tiek iš Lietuvos tiek iš kitų kraštų. „Troboje turime palikę „Maisto banką“, kad keliautojai rastų kuo pramisti ir fiziškai bei dvasiškai pasistiprinę galėtų keliauti toliau“ – užsidegęs kalba Vidas, - „stengiamės kaskart maisto atsargas papildyti negendančiais produktais“. EkoTroba taip pat yra įregistruota internetinėje keliautojų svetainėje couchsurfing.org, kurios nariai nemokamai priima vieni kitus.
EkoTrobos Generaliniu direktoriumi tituluojamas Vidas, taip pat pasakoja kad vienintelė, jo išleista taisyklė, kad šioje erdvėje nėra taisyklių. „Tačiau, jaunimėlis į laisvę pasižiūri atsakingai ir laimei, niekas trobos dar nenugriovė“ -, juokauja pašnekovas.
EkoTroba šiam sumaterialėjusiam laikmečiui, tikras iššūkis, nes viskas joje vyksta nemokamai – tiek renginiai, tiek nakvynė, tiek maistas. Pastebiu, kad daugelis ekoTrobos filosofijos akcentų sutampa su paties Vido pasaulio matymu, taigi paklausiu ar jis ir yra ekoTrobos filosofas. Vidas purto galvą: „Kaip ir pačią ekoTrobą, taip ir jos filosofiją kuria daug žmonių, tai tarsi savotiškas judėjimas..“
ekoTrobos judėjimas?
Toks ir buvo mano paskutinis klausimas - taigi filosofiją jau turite, o ar susikūrė koks ekoTrobos judėjimas? Vidas krapšto galvą ir pamąstęs taria: „Lietuvoje, girdėjau, buvo kažkokių nedrąsių minčių nenaudojamas sodybas šitaip eksploatuoti, tačiau realiu kūnu jos nevirto. Tačiau jei analizuotume, judėjimą vykstantį aplink ekoTrobą – tai čia visokių virsmų pergyventa.“ Toliau Vidas pasakoja kaip aktyviausiems trobininkams buvo suteiktas komendantų vardas. Komendantai yra atsakingi už tam tikras ekoTrobos veiklos sritis ir jų puoselėjimą – už bioįvairovę, architektūrą, virtualius produktus (svetainę, reprezentaciją socialiniuose tinkluose), projektus, tarptautinius ryšius, vaistinguosius augalus ir net už ekoTrobos gerąją energiją. Taigi, nors žmonės kito – vieni išvykdavo bastytis po tolimus kraštus, o kiti naujai įsiliedavo, ekoTrobos dvasia neišblėso. Priešingai. „Per paskutinius metus užmegzta daug naujų ryšių, pridiegta visokių naujovių“ – tikina Vidas. Paklausus ar yra girdėjęs, kad užsienyje vyktų kažkas panašaus pašnekovas atsako, kad panašią veikla užsiima skvoteriai. „Jie įsibrauna į negyvenamus namus ir juos užima. Tai taip pat yra nesutikimo ir pasipriešinimo vartotojiškam pasauliui forma. Šie įsilaužėliai dažniausiai pasisako už ekologiją, yra anti-globalistai, friganai, pacifistai ir panašių alternatyvių idėjų šalininkai.“
Tačiau tokios netradicinio gyvenimo būdo ir tradicinės kultūros samplaikos nė vienam iš mūsų dar nėra tekę nei girdėti, nei regėti. Jeigu Jūs užsimanytumėte išvysti ekoTrobą ar sudalyvauti jos renginiuose, ar įsilieti į trobininkų gretas, o gal tiesiog galite kuom nors prisidėti – kreipkitės į Vidą tel.: +370 696 63138 arba el. paštu paparacis@zvejone.lt. Daugiau apie ekoTrobą rasite internete: www.troba.eu.
Nuotraukos iš Vido Vokietaičio asmeninio albumo
Straipsnį parengė Lina Vosyliūtė
Plungė, 2009-12-16
Pranešimai
